Nors ir Kalėdos jau praėjo, tačiau mūsų padėkos dar tęsiasi!
Šiemet sulaukėme daug dėmesio ir dovanų, esame labai laimingi, jog kasmet mus pastebi vis daugiau žmonių, įmonių, bei švietimo įstaigų. Viena iš jų, šiemet prisidėjusi prie sotesnių švenčių mūsų globotiniams – Panevėžio Ąžuolo progimnazija. Taip gera žinoti, jog švietimo įstaigose vaikams skiepijamos tokios vertybės, jog savąjį augintinį reikia mylėti, prižiūrėti, o tam, kuris neturi namų – padėti.
Tad labai dėkojame visiems – mokiniams, jų tėvams, mokyklos bendruomenei, už gausias vaišes Mažo draugo globotiniams, o mokyklos Direktoriui, Remigijui Glinskiui, už tai, jog nė sekundės nesudvėjojo ir palaikė šią gražią idėją ir pasiūlė surengti tokias akcijas ne tik švenčių proga!
Jau ne pirmus metus mus aplanko Panevėžio profesinio rengimo centras. Labai džiaugiamės, kad jie tapo mūsų draugais. Atvykę įteikė didžiulį glėbį dovanų mūsų nosiukams, ne gana to griebė pavadėlius į rankas ir išvedžiojo visus mūsų globotinius, kuriems taip trūksta žmogaus dėmesio Ir čia dar ne viskas Panevėžio profesinio rengimo centras mus parėmė piniginine auka.
Visai nesenai gavome nuostabią žinutę iš Jaunuolių Dienos Centras. Pyragų dienos progą, centro jaunimas kepė ir pardavinėjo pyragus, o surinktus pinigus nusprendė paaukoti Mažo draugo organizacijai. Surinko labai didelę sumą pinigų 276 eurus . Buvome iki plaukų galiukų sužavėti šia gražia akcija. Po kūną vaikštė širpuliukai, o akyse kaupėsi ašaros.
Buvome pakviesti į svečius susipažinti su jaunuoliais. Jie norėjo daugiau sužinoti apie mūsų veiklą ir pabendrauti su šuniukais.
Į šią išvyką drauge pasiemem mūsų prieglaudos buvusią globotinę Bella ir visai nesenai atkeliavusią Aksomę. Šuniukai ne tik linksmino jaunuolius, bet ir atliko terapinius seansus
Tai ką mes pajutome ten nuvykę sunku net nupasakoti. Išėjome iš ten pakylėti, širdys ir mintys buvo prisipildę gerumo emocijomis. Ilgai aptarinėjome įspūdžius, likome sužavėti jaunuolių tikromis nesuvaidintomis emocijomis, džiaugsmu ir jų šiluma.
Pristatant mūsų prieglaudą jaunuoliams, paklausėme jų: galbūt jie turi mums klausimų ar istorijų iš savo patirties su gyvūnais. Staiga atsistoja mergina su negalia, drąsiai išeina į priekį ir paklausia:
– ar tai yra normalu, kada žmonės pasiema mažą šuniuką, jį myli, džiaugiasi juo. O kada jis užauga, jis tampa nereikalingas, pririša jį prie būdos, o dar baisiau, paleidžia į gatvę.
Tą sekundę mums nutirpo kojos. Žmogus su didelia negalia, atsistojo ir atvėrė pačią didžiausią širdį. Tada mes supratome, kad tuo ir skiriasi širdis ir protas. Jeigu tarkim profesorius širdies neturi, tai statusai neduoda nieko. O šiti žmonės gal ir neturi kažko gyvenime, bet turi tai kas svarbiausia
O negana to, po pasisvečiavimo Jaunuolių Dienos Centras, gavome žinutę, kad vieną centro darbuotoją labai stipriai „palietė“ Aksomė. Ji nusprendė ją priglausti. Pradžiai laikinai globai, o ką gali žinoti, gal laikina globa Aksomei taps tikrieji namai. Tai buvo dar viena nuostabi žinia.
Norime nuoširdžiai PADĖKOTI Jaunuolių Dienos Centras už nuostabią dieną, už suaukotus pinigus ir už tą neįkainojamą TIKRUMĄ.
Niekada nepamiršime šios dienos. Ji mums liks širdyje visą gyvenimą.
Gyvūnų dienos proga darželis paskelbė akciją ir rinko paramą mūsų globotiniams.
Buvo suaukota didelis kiekis maisto šuniukams ir kačiukams
Darželyje apsilankėme su mūsų mažyle šunyte Lika. Ji buvo tikras džiaugsmas vaikučiams. Jiems papasakojome kaip gelbėjame šuniukus ir kaip atsakingai reikia juos auginti, kad jie neatsidurtų prieglaudoje
Nuoširdžiai dėkojame darželio kolektyvui, tėveliams ir vaikučiams
Gerų namų ir šeimininkų ieško 7 metų vokiečių aviganių kalė. Šuo sveikas, sargus. Dabartiniai šeimininkai dėl gyvenimiškų aplinkybių nebegali jo laikyti, į prieglaudą atiduoti nekyla rankos, todėl tikisi, kad kažkam jis labai reikalingas ir bus tikrai ištikimas namų sargas.
Šalia Pačeriaukštes kaimo (Biržų r.) atklydo maža katytė. Ne laukinė- meili, leidžiasi ant rankų, murkimo mechanizmas veikia vos paglosčius. Švari, neturi blusų ir valgo maisteli kaip išprotejusi.
Su šeima padarėme išvadą, kad turbut kažkas ismete katytę miške (matyt buvo nebereikalinga…).
Dabar protingi komentatoriai pasakys – gal neismete, pati atklydo? Tai kodel patys nepriglaudziat jeigu taip gaila? TODEL!!!! Nes tokiu katinuku/ suniuku pas mus atklysta bent jau po 2-3 per vienerius metus. Ir taip mes juos priglaudziam, pamaitinam, duodam stoga virs galvos ir kas be ko zmogaus meile, bei svelnuma!
Vis del to bandom ieskoti dabar siai “Snieguolytei” namu, nes katyte labai meili ir nori pasitiketi bei myleti zmogu.
Berniukas baltu šlipsiuku, truputi vietomis baltais plaukeliais 6-7 savaičių ir jų mama.
Prieš Kalėdas mirus šeimininkei moteris priglaudė dvi katytes, jos „pridovanojo“ po du kačiukus. Tokios didelės kompanijos moteris neturi galimybių išmaitinti.
Katinėlis ir katytė ieško gerų bei mylinčių šeimininkų. Nuo mažens auga kartu todėl labai gražiai tarpusavyje bendrauja. Liepos 25 d. sukaks vieneri metukai. Katinėlis kastruotas, katytė sterilizuota, paskiepyti, suduoti vaistai nuo kirmėlių.
Graži raina, smulki katytė vardu Špilka. Labai meili, draugiška bei žaisminga. Juodo balto katinėlis vardu Runcė. Ramus, geras, mėgstantis šokinėti bei žaisti.